- išgulėti
- išgulė́ti vksm. Šuõ vi̇̀są diẽną išgulė́jo būdojè.
.
išgulėti
Look at other dictionaries:
išgulėti — išgulėti, ìšguli (išgùli), ėjo 1. intr. kurį laiką gulėti: Kai neima miegas, negali teip ilgai išgulėti Ėr. 2. tr. laimėti, pelnyti gulint: Neką čia išgulėsi, kelkis! Srv. 3. refl. gulint išsiilsėti: Aš namie vis geriau išsìguliu, negu… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvartyti — tr. Rtr; N 1. LL167,329, L, KŽ, DŽ1 iter. išversti 1: Ižkratau, ižvartau SD327. Šunys išvartỹs tavo puodelius, bliūdelius J. Gavėnai pečiuj puodus išvar̃to, mėsą atradę išveža paėmę Skp. Vėjas išvar̃tė gubas Š. Po lietaus buvo rugiai (rugių… … Dictionary of the Lithuanian Language
sugulėti — sugulėti, sùguli (sugùli), ėjo 1. tr. ilgai gulint, ką pelnyti: Gulėk gulėk – gi ką tu sugulėsi (kas bus iš to gulėjimo)? Sim. 2. intr. išgulėti: Jis dvi savaites sugulėjo ligoninėj Lnkv. 3. tr. suvelti, sutrinti, sujaukti: Ir vėl atrėmė… … Dictionary of the Lithuanian Language
įgulėti — įgulėti, į̃guli, ėjo 1. refl. įprasti gulėti, ilgai gulėti: Įsigulėjau, tai nebenoriu nė atsikelti Š. 2. tr. išgulėti, išnakvoti: Nebijokit, kiek įgulėsiu (kiek naktų nakvosiu), tiek ir užmokėsiu Ds. 3. tr. begulint ką įspausti: Įgulėjau duobę… … Dictionary of the Lithuanian Language
apgulėti — apgulėti, àpguli (apgùli), ėjo 1. tr. nakvojant padaryti nepatogumų, išlaidų: Nenoriu apgulėti tų žmonių Šts. 2. refl. apsinakvoti: Aš apsigulėjau, t. y. palikau ant nakvynės J. Namo eidamas, niekur neapsigulėk LB184. Apsigulėjom Vėliavoj B. 3 … Dictionary of the Lithuanian Language
atgulėti — atgulėti, àtguli (atgùli), ėjo 1. intr. atsirgti kurį laiką begulint: Atgulėjo dvidešims metų Ėr. Man atgulėt reikia, kad nusgąstu Knv. 2. refl. ilgai, kiek norint gulėti: Atsigulėjo jie ten, kol norėjo, iš ryto jau eis jiedu tolyn BsMtI123. 3 … Dictionary of the Lithuanian Language
dagulėti — ×dagulėti, dàguli (dagùli), ėjo (hibr.) intr. 1. prigulėti: Guli ir nedaguli an pečiaus Vrn. 2. priklausyti, reikėti: Dagulėjo aukštą plotą (mokestį) imt Arm. gulėti; apgulėti; atgulėti; dagulėti; įgulėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
gulėti — gulėti, gùli (gùlia), ėjo 1. intr. būti gulsčiam, būti išvirtusiam; ilsėtis, miegoti: Aš guliu medžių pavėsyje P.Cvir. Gulėjo jis ten, kiek gulėjęs, ir užmigo rš. Ar tu čia man dar gulėsi – kelkis! J.Jabl. Guli – gulėk, nebambėk! Pc. Jo… … Dictionary of the Lithuanian Language
iš — 2 iš praef. I. su veiksmažodžiais žymi: 1. veiksmo kryptį iš vidaus į išorę: iššokti, išmušti, išgrėbstyti, išnešti, ištraukti, išvesti, iššluostyti, iškviesti, išklysti, išgagėti, išbliauti (bliaunant išeiti). 2. veiksmo išplitimą erdvėje,… … Dictionary of the Lithuanian Language
išbambsoti — intr. išgulėti kurį laiką nemiegant, tingint: Visą rytą lovoj išbambsojo rš. ║ išriogsoti: Medžiai neskusti pervasar išbambsojo ant lauko Ds. bambsoti; išbambsoti; pabambsoti … Dictionary of the Lithuanian Language
